Patarlės 3

₁Mano vaike, neužmiršk mano mokymo,

ir tebrangina tavo širdis mano įsakymus,

₂nes jie tau suteiks

daug dienų bei gyvenimo metų ir gerovės.

₃Nuolat su tavimi tebūna gerumas ir ištikimybė;

užsirišk juos sau ant kaklo,

įsirašyk savo širdies plokštėje.

₄Taip rasi malonę ir gerą vardą

Dievo ir žmonių akyse.

₅Visa širdimi pasitikėk VIEŠPAČIU

ir nesiremk vien savo įžvalga.

₆Pripažink jį visur, kad ir ką darytum,

ir jis ištiesins tavo kelius.

₇Nebūk išmintingas tik savo paties akyse;

pagarbiai bijok VIEŠPATIES ir venk pikta.

₈Tai teiks sveikatą tavo kūnui

ir atgaivą tavo kaulams.

₉Gerbk VIEŠPATĮ viskuo, ką turi,

visomis savo derliaus pirmienomis;

₁₀ir tavo svirnai bus pilni grūdų,

o šviežias vynas liesis per statinių kraštus.

₁₁Mano vaike, neatmesk VIEŠPATIES drausmės,

nesipiktink, kai jis tave sudraudžia,

₁₂nes ką myli, tą VIEŠPATS sudraudžia

kaip tėvas mylimą sūnų.

₁₃Laimingas žmogus, kuris išmintį randa,

kuris supratimo įgyja!

₁₄Juk jos nauda didesnė už naudą sidabro,

ir jos atlygis didesnis už atlygį auksu.

₁₅Ji brangesnė už brangakmenius,

visi tavo turtai negali jai prilygti.

₁₆Ilgas gyvenimas – jos dešinėje,

kairėje – turtai ir garbė.

₁₇Jos keliai malonūs,

o visi takai ramūs.

₁₈Ji – gyvybės medis ją suvokiantiems;

laimingas, kas jos laikosi.

₁₉Išmintimi VIEŠPATS padėjo žemės pamatus,

supratimu padarė dangų.

₂₀Jo pažinimu prasiveržė vandenų gelmės,

ir debesys lašina rasą.

₂₁Mano vaike, tų dalykų neišleisk iš akių,

laikykis sveikos išminties ir apdairumo.

₂₂Jie bus tavo dvasios gyvenimas

ir papuošalas tau ant kaklo.

₂₃Tuomet saugiai eisi savo keliu,

ir tavo koja niekada nesuklups.

₂₄Kai gulsiesi miego, nereikės bijoti,

kai ilsėsiesi, miegas tau bus saldus.

₂₅Nebijok ūmaus siaubo

nei nelaimės, kuri užklumpa nedorėlius,

₂₆nes VIEŠPATS bus tavo pasitikėjimas

ir apsaugos tavo koją nuo spąstų.

₂₇Neatsisakyk padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos,

kai turi jėgų tai padaryti.

₂₈Nesakyk savo artimui: „Ateik vėliau“, –

arba: „Rytoj šitai gausi“, –

kai gali duoti tuojau.

₂₉Nesikėsink daryti žalos savo kaimynui,

su pasitikėjimu gyvenančiam šalia tavęs.

₃₀Nesiginčyk su niekuo be reikalo,

kai nebuvo tau žalos padaryta.

₃₁Nepavydėk smurtą mėgstančiam žmogui,

nesek nė vienu jo keliu.

₃₂Juk suktu žmogumi VIEŠPATS bjaurisi,

o dorieji yra VIEŠPATIES draugėje.

₃₃Nedorėlio namus VIEŠPATS prakeikia,

o teisiojo buveinę laimina.

₃₄Jis šaiposi iš pašaipūnų,

o romiesiems rodo malonę.

₃₅Išmintingieji paveldės garbę,

o atkaklūs kvailiai – gėdą.